BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

(be temos)

Sulig pirmuoju dūžiu kažkas manyje nutrūksta…


 


        Ant aprasojusio stiklo parašau vardą, tegu mano paslaptį nusineša naktis. Noriu, kad kas nors nutrauktų šia tylą, nes ji jau spengia ir darosi neramu. Pasidarysiu arbatos, ji sušildys mane. Arbata su citrina ir medumi atgaiva sielai.


 


        Spintelėje piliulės visai savaitei pedantiškai tvarkingai surikiuotos. Pirmadieniui padėtos dvi raudonos ir viena balta, antradieniui - viena raudona, balta ir kapsulė su spalvotais žirneliais, trečiadieniui - dvi raudonos ir viena kūno spalvos piliulė, penktadieniui - dvi baltos, šeštadieniui - dvi baltos ir viena raudona. Sekmadienį galiu pailsėti, kadangi padėta tik viena mažytė rožinė piliulė, kad gerai miegočiau. Ir taip prasidėjo jau antras mėnuo. Beveik nieko nevalgau, mintu tik vaistais.


 


Sunku apsakyti, kas tuo metu dėjosi mano galvoje. Kažkas cypė, tikriausiai tai buvo tyla.


 


Nebegaliu ištverti. Nebegaliu… Ta sumaištis. Ta beprotybė. Tas langas. Ta paslaptis.


 


Sulig pirmu dūžiu kažkas manyje nutrūko, vaizdas susiliejo.


 


                         Guliu žalioje pievoje, manęs niekas čia nepažįsta, niekas nežino kas buvo, kas dar bus… Pieva žalia.


 


                                                           Skaudu pasidaro gyventi, kai nori pamiršti didžiausiąpaslaptį savo gyvenime, o kartu su paslaptimi išnyktu ir viskas ko taip siekei, taip ieškojai.


 


                         Ant mano kojos piršto nutūpė drugelis, kažkodėl jis nesišypso, jis pakvietė audrą, o paskui audrą atsekė ir perkūnas. Tas trenksmas…


 


Aš ant grindų, sušalusi, kelėnai pritraukti prie krūtinės. Paskutinis dūžis sugundė mane pabandyti dar kartą.


 


Ar kada jautei tai?


 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą